Ekonominių krizių akivaizdoje žmonės daug aktyviau dalyvauja loterijose ir jų gyvenamoje teritoriniame vienete labai dažnai religiniai apsireiškimai įvyksta. Finansiniai nepritekliai kas be ko gali sukelti fizinius negalavimus, bet parkės bei vargai sukelia ir psichinių/sielos negalavimų (su terminologija atsargiai reikia, kam siela, kam psichika, kam mix’as), tai yra, dvasinę krizę. Istorijoje daugiausia Marijos apsireiškimų užfiksuota būtent tada, kai žmonės išgyvendavo dvasinę krizę. Kai Airija buvo didžiausiame savo dugne prieš kelias dešimtis metų, o airiai cielomis kolonijomis skrido ir plaukė į Ameriką, matyt šalis buvo tikrai sudominusi Mariją, nes ji ant kiekvieno kampo žmonėms rodėsi.
Bet tikėti gi reikia, kad viskas bus gerai, ir vienaip ar kitaip susitvarkys: padės dievas, laimė nusišypsos, pasiseks. O kad pasisektų, reikia kažką ir daryti, kad nesibaigtų kaip tam žmogeliui, kuris meldė dievo sėkmės, o net loterijos bilieto nenusipirko, kaip kažkoks anekdotas apie tai byloja.
Štai lenkai tauta protinga. Kaip kad skelbia lenkų leidinio „Wprost“ rašinėlio konspektas lietrytyje, Sutuoktiniai Krzystofas ir Barbara P., gyvenantys Liubartuve, iš laimėtų ir parduotų prizų pasistatė prabangų namą. Jie teigia, kad dalyvauti loterijose labiau apsimoka nei ūkininkauti.
Buvę ūkininkai musiet bijo tetoristinių išpuolių, kad pavardės neskelbia. Bet mažas tas miestelis, 23000 gyventojų, nepasislėps sutuoktiniai niekaip.
Istorija tokia: Lenkijos mobiliojo ryšio operatoriai išsigandę naujo rinkoje pasirodžiusio operatoriaus, žadančio piguvą, sumąstė akciją-atrakciją “sms’ą siunti, tačką laimi”. Pirmo operatoriaus loterijos biudžetas – šimtas mersų. Mašinos prabangokos, tai ir sms’ai nepigūs – daugiau nei keturi lt vienas. Mašiną laimi tas, kas išsiunčia daugiausiai sms’ų, tai yra, surenka daugiausia taškų už teisingus atsakymus i loterijos rengėjų klausimus. Pateikiama 2000 klausimų.
Matematika čia paprasta: 4.1 * 2000=8200 lt. Jei tiek kainuoja naujas mersas, tai galima ir pagooglinti atsakymus į klausimus ir pasiuntinėti sms’us. Barbara ir Kryštofas net giminiečius įdarbino žinučių siuntinėjimui. Bet ir ūkininkų gudrumas – visą verslo planą buvo sudarę, darbais pasiskirstę, kas atsakymų į klausimus ieško, kas sms siuntinėjimo grafiką sudarinėja, kas skaičiuoja, ar apsimoka lošti šią savaitę. Reikia mokėti pinigą daryti, ir netingėti. Taigi jau minėta pora keturis mersus laimėjo, pardavė juos ir namą pasistatė.
Lietrytis rašo, kad Kryštofas ir Barbara sms‘ams išleido 200 tūkst. zlotų (168 tūkst. litų). Visi keturi automobiliai, skaičiuojant pagal kainas salone, verti 476 tūkst. zlotų.
Manau, kad Barbara su Kryštofu vis dar skaičiuoja, kad gi galėjo ir daugiau tų mersų laimėti, būtų dar vieną trobą nusipirkę, juodai dienai pataupę…
O šią loteriją paskelbęs operatorius “Era” iš džiaugsmo letenėles trina: gavo sms’ų už daugiau nei 40 mln. lt! Taip išeina, kad kiekvienas lenkas po litą „Erai“ atidavė. Minus išlaidos mersam ir reklamai pritraukti lengvatikius lenkus, gryno pelno lieka 25 mln. litų. Šitai sužinojęs antrasis operatorius užpavydėjo, ir savo ruožtu siūlo laimėti 150 BMW.
Barbara ir Kryštofas gali apsidžiuginti ir vėl duoti darbo savo giminiečiams: juk patapti dar vieno operatoriaus abonentu nėra taip brangu, kad neapsimokėtų bmw pasiimti.
Galėtų ir Bitė su Omniteliu ką nors panašaus sugalvoti. Tada pasimatytų, kokiais kiekiais ta krizė pas mus klesti, kiek litų pasipildytų operatorių kapšai.
O lietrytis rašydamas apie lenkus ir jų loterijas, galėtų ir neiliustruoti vertalo eurais. Niekas jiems to euro nedavė.
Leptelėjimai