Ruduo – sodo ir daržo gėrybių metas. Būtų smagu, jei turėčiau vieną arba kitą, bet kad neturiu, tai ir nervintis dėl sodinimų, kasimų, grėbimų ir t.t. buities darbų nereikia. Užtat savaitgalį praleidus kokių nors vaišingų žmonių sodyboje, visai įmanoma apsirūpinti ekologiškom gėrybėm. Taigi šio savaitgalio “grobis” buvo: patisonai ir obuoliai.
Tad kol aplink juos nepradėjo skraidyti drozofilos, skubiąja tvarka iš jų pagaminau gaminių.
Patisonas- daržovė egzotiška ir mano miesčioniškai akiai neįprasta. Gavau tris mažiukus ir vieną didelį. Nusprendžiau kepti blynus.
Mažiukai lengvai nusilupo, o štai didelį skaldžiau ir peiliais, ir peiliukais, ir į grindis daužiau – nepasidavė. Mat jį velniai. Kaip po po paaiškėjo pasiskaičius 1980 m. leistą knygelę “Daržovių patiekalai”, patisonai maistui tinka tik jauni, nepilnai subrendę, kai jų skersmuo ne didesnis nei 7-12 cm. Senesni vaisiai sumedėja ir pasidaro neskanūs. Taip ir yra, žinokitės.
Taigi nuluptus patisonus sutarkavau, dar gerai pasvarsčius įtarkavau vieną obuolį, įdėjau varškės, miltų, kiaušinį ir druskos. Viską derėtų sumaišyti gerai, masė turėtų būti tokia, kad šaukštu idėjus kiek ir paspaudus, pasidarytų paplotėlis. Žinoma, ne plytos kietumo.
Į keptuvę įpilam aliejaus, įkaitinam, ir šaukšu pridėliojam tų mažų paplotėlių. Man didesni neišėjo, nes nesilaikė, nesukibo gerai (gal ko per daug ar per mažai įdėjau). Taigi tokius mažiukus varškėtukus iškepiau, krestelėjau grietinės ir uogienės į lėkštę ir pamaitinau žmones. Sakė, patiko.
O štai šiandien susidorojau su obuoliais. Kepiau pyragą, patį paprasčiausią, kokį galima įsivaizduoti, bet jei kas nežino, pasakoju:
lygiom dalim (tarkim, po puodelį)sumaišyti miltus, manų kruopas ir cukrų. Dėl cukraus aš labai abejoju, ar tiek reikia, nes man per saldu, tad dedu kur kas mažiau. Prisipjaustom arba prisitarkuojam obuolių, juos galima apibarstyti cinamonu ir vaniliniu cukrumi.
Imam skardą, ją patepam sviestu arba margarinu. Beriam ketvirtadalį mišinio, tada obuolius, vėl mišinys, tada vėl obuoliai. Taip daryt tol, kol viskas baigsis, o paskutinis sluoksnis bus mišinys. Ant viršaus pritarkuojam sviesto/margarino (galima ir papjaustyt, kaip kam patogiau). Ir į 180-190 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepu iš akies, bet išeina apie pusvalandį. Vienu žodžiu, vis dirstelėdama per langelį, ar nesvyla man kas.
Išeina puikus, traškus pyragas, ypatingai tinkantis kartu su ledais. Ir labai paprasta jį pagaminti.
Jau norėjau apkaltint receptų plagijavimu, bet prisiminiau kad šito neišdaviau
Reiks vietoj košės kada grikių miltus pabandyt, mažu efektas tas pats. O vietoj patisono labai gerai ir cukinija tinka. Obuolys būtinai rūgštus 
Na, aš vietoj varškės į blynus dedu grikių košę – man tai tobulas vienas kitą papildančių skonių derinys. Ir nieks nesubyra
Nu va, matai, kolektyvinė pasąmonė apsireiškia. Obuolį pati sugalvojau, o varškę paminėjo draugės mama. Bet vis tiek autorystę prisiimu sau