Neva ekologiška, sveika ir moteriška
Kažkurią dieną iš sodo parsitempiau kalną obuolių, cukinijų, porų, visokių žolių ir uogų likučių. Džiovinau tas uogas orkaitėj, kai ką sudeginau, kai ką supelėsinau, vienu žodžiu, užsiiminėjau niekais. Senelis praeidamas drebtelėjo: gražu žiūrėt, kai inteligentiški žmonės užsiiminėja tokiais paprastais niekingais darbais. Arbata man šiaip romantizmo troškimo išraiška: juk kaip gera šaltą žiemos vakarą žiūrėti į židinį (teliką, akis,) ir siurbšioti pačios rankų surinktų žolelių uogelių bei stiebelių arbatą… Ai, biški perdeginau tas uogeles, bet esmės nekeičia. Esu moteris, žolelių rinkėja.
O šiandien, po pirmos normalios darbo savaitės po sakyčiau kokių pusantrų metų (free lancinimas, keliavimas, mokslai) , vėl sukišau nagus į buitį ir ėmiausi obuolienių virimo proceso. Obuolių lupimas, sėklų krapštymas, stovėjimas prie puodų, stiklainių kaitinimas (!!!!), tas pats procesas su cukinijom ir morkom, privedė ne prie gero: vakar taip kruopščiai darytas manikiūras nuėjo gabalais. Užtat septyni slovikai stovi. Dar skaičiau supermamose, kad cukinijos su svarainais duoda ananaso skonį. Teks turgun eiti, svarainių ieškot. Jei dar yra.
Ir čia ne tik romantizmas (gamta, natūralumas, ekologija) veikia, ir net ne tik noras turėti ką nors pačios pasidarytą, bet ir Ispanijoje labai išugdytas skūpumas (taupumas). Be abejo, ten man mažiausiai rūpėjo eiti valgyt į miestą po min. 10 eurų kaskart, jei yra tiek daug galimybių tuos pinigus geriau panaudot: nusipirkti kokį ryanairo bilietą, vyno geresnio, pagaliau skuduras, ir tas geriau. Praėjo ir buržujiškas paišsidirbinėjimas dar turint maisto, pirkti to paties, laikyti šaldytuve tol, kol sugenda, iš penkių rūšių koncervuotų kukurūzų pirkti vienus brangesnių, nes neva skanesni. O iš tiesų tas pats.
Tai kaip aš visa tokia taupi, na bandanti tokia būti, galiu palikti sode krūvas visokio gėrio paukščiams iškapoti ir supūti? Juolab kad nesena istorija prisimena, kad obuolienės ir marinuoti burokėliai beigi rūgštynės labai dažnai būdavo perkami. Rūgštynių sezoną prasivarčiau Costa Bravos paplūdimiuose, bet cukinijų tai jau tikrai prisimarinuosiu. Tik mane neramina tai, kad supermamos turi daug visokių receptų prirašiusios, ir niekaip negaliu išsirinkti geriausio. Na buitis. Bet smagi.
21:29. Penktadienio vakaras. Einu miegot.
Leptelėjimai