F. Sagan “Angelas sargas”

Gerai jautiesi savo kailyje, kai yra žmogus, kuris tą kailį glosto ir atiduoda jam dalelę savo šilumos. F. Sagan

Knyga prieš miegą: Fracoise Sagan “Angelas Sargas”.  27metė rašytoja ( tai buvo 1968 m.)   šį, tarkim, detektyvinį romaną, parašė per mėnesį, vis užgerdama riešutų trauktine.

Nors Sagan kūriniai apibūdinami kaip rafinuotai elegantiški, man ši knyga, reikia pripažinti, pirmoji pažintis su autore,  truputį jokia. Prisėdau, perskaičiau, pora trejetą citatų pabandžiau  prisiminti, kad kur pseudo intelektualiam pokalby pavartočiau (nes iki intelektualaus netraukia nei mano pašnekovai, nei aš, nei citatos ), na ir viskas.

Visa pasakojimo intriga ir siužetas labai gerai numanomas jau knygos pradžioje. Tad tikėjausi bent pasigilinimo į neva žmogiškąsias gelmes, bet nei šis, nei tas – čiūžt paviršiumi ir va, o gi nieko. 27metė kalba 45 metų moters balsu. Nelabai išeina rašyt apie išgyvenimus neegzistuojančios moters, išgyvenusios daug daugiau, nei tu pati, vardu. Taip ir atrodo, kad Doroti, romano “aš”, yra jauna naivi mergeliūtė, o ir 40metis jos “gyvenimo partneris”, antraeilis vaidmuo,  koks jaunas gaidukas. Angelas sargas – na, jo personažas jau savaime yra toks lengvai kryptelėjęs.

Retorinis klausimas:  kaip gali pykti ant žmogaus, kuris nužudė tris žmones dėl to, kad padarytų tau malonumą?, – klausia F. Sagan.

Ir tai antroji iš eilės knyga, ant kurios viršelio pavaizduotas automobilis.