- Mergaitė Costa Bravos paplūdimyje
Vartau “Gyvenimo būdą”. Rašinėlis apie tai, kokį džiaugsmą į šeimą atneša vaikai. Citata:
“Kai Vidmantas sužinojo, kad žmona po širdimi nešioja gyvybę, nevaržė savo jausmų – Gabrielei tuoj pat padovanojo naują sidabro spalvos kabrioletą”.
Kuo stipresni jausmai ir didesnis džiaugsmas, tuo brangesnės ir blizgesnės dovanos… O kai nėra nei naujo, nei sidabrinio, nei kabrioleto, vadinasi, jausmai nesiveržia. Liūdna.
Pati vaikų dar neturiu, bet norėčiau tikėti, kad kai turėsiu, neįtikėsiu visokiom ajurvedom, begaliniu jogų teikiamu gėriu, kūdikių dainavimo ir kompiuterinio raštingumo kursais, beigi kitais lazdų perlenkimais. Labai puikūs žmonės išauga ir iš tų kūdikių, kurie neturi dviejų miegamųjų ir negauna muzikinių instrumentų pirmųjų Kalėdų proga.
Dar tikiuosi, kad dievulis nei man, nei vaiko tėvui neatims proto, ir neauginsim nei Antuanetės, nei Euzebijaus, nei Porjeros, nei Ruberoido, nei Eustachijaus, nei Zorianos. Man pretenzingumas neskanu.
Antuanetė tai – feeee…. Bet Liudvikas gal visai nieko
.
Pritariu, vaikai užauga ir be “mėnuleigių” vežimų (tų, kur kainos beveik “kabrioletinės”), be spec. kompiuterinių programų “smegenų vystymuisi” ir net be “yamaha” muzikos mokyklų… kūdikiams.
Liudvikas nieko. Koks geras terminas “mėnuleigis”.
Dar vakar su drauge turėjom diskusiją, apie tai, kiek ir ko reikia auginant vaiką. Man atrodo, kad labai vidutinių pajamų vidutinėse šeimoje puikiai užauga vaikai, net jei ir jo neišeina išsiųsti kiekvieną vasarą į Australiją anglų kalbos mokintis, ir net jei jis negaus motociklo 16 gimtadienio proga. O pasižiūrėjus į tokius, kurie samdo auklę rusę, nuo metukų mokina angliškai, po to leidžia į prancūzų darželius, ką jau kalbėti apie baletus, dailes, ir šauniausio moksleivio įskiepį, biški graudu.
Norėčiau pamatyt žmogelį Ruberoido vardu
Užaugs jis ir kartoninėj dėžėj, o ne “mėnuleigyje”, ir be aštuoniolikos būrelių, be kompiuterio ir dar bala žino ko. Nors aš nesigailiu, kad aplankiau, ko gero, visus būrelius, kurie tik man buvo pasiekiami augant 
Blogesnis tikrai neužaugau, o akiratį praplėčiau kaip reikiant. Vat tik chore pasistengiau, kad ilgai neužsilaikyčiau, bo per prievartą ten mokytoja tempė -balsas mat jai gražus buvo. Po pirotechninių eksperimentų repeticijos metu, lėkiau iš ten kaip šampano kamštis 
Bet dėl vieno jūs teisios – vaikai užauga
Roksai, bet taigi nuo kartoninės dėžės iki dainavimo pamokų kūdikiams telpa dar labai daug dalykų
Lankiau ir aš daug, tik vis mesdavau, bo neturiu kantrybės.
Sakydama, kad telpa dar labai daug dalykų, tamsta esat visiškai teisi. Tik razinka tame, kad jie labiau reikalingi patiems tėvams, o ne kūdikiams
:d Turiu pastebėt, kad kai kurie dalykai netgi labai naudingi ir palengvinantys gyvenimą :d
P.S. Aš galvojau, kad mesdavau tai, kas nelimpa prie dūšios. Bet toks pasiaiškinimas, kaip kantrybės neturėjimas, man irgi patinka :d Bet aš žvejoju, reiškia kantrybės turiu
bet taigi aš ir sakau, kad nereikia išsidirbinėti, apie naudingus, palengvinančius gyvenimą daiktus nekalbu, jie be kalbų reikalingi, ir prie vystyklų nežadu grįžti, nors jie ekologiškesni nei pampersai. Piktinuosi mėnuleigiais vežimais ir kolekciniais žaislais nieko nesuprantančiam kūdikiui.
Tu turi kantrybės, manau, bo mane tas tūnojimas su pagaliu rankose iš proto išvestų