Aligatorius po plastinės operacijos
Mielas gyvūnėlis atrodo. Norėtų, būtų kaip princesė. Bet atkakliai nenori. O reikia kartais, bent kartą per penkmetį, išsimaudyti ir kaltūnus išsikarpyti ir tokiems. Tai sukelia daug nepatogumų tiek gyvūnėliui, tiek jo šeimininkams.
Taigi šis taksiukas šiandien pasijuto labai apgautas, kai po malonaus pasivažinėjimo mašina buvo atvesdintas pas veterinarą. Ten jis buvo pričiuptas už sprando, o kąsti pasiryžęs snukelis surištas marle. Kadangi šunelis nors ir būdamas senas, yra dar labai jau guvus, surištą snukutį teko laikyti sesutei. Putos drimba iš nasrų, nes artėja itin baisi procedūra: išsišukuoti ir apsikarpyti kaltūnus iš paausių bei ir pauodegės. Po kelių minučių darbo veterinaro rankose liko didžiulis kuokštas medžiagos, tinkamos siūlams vyti, o ant stalo – nagelių galiukai, kuriais caksi per parketą, neleisdamas miegot.
Bet tuo nelaimės nesibaigia: padarėliui kartais reikia ir išsimaudyt, o tai nėra lengva, jei jį kamuoja paniška vandens baimė.Veterinaras baleikos neturi, tad tenka vežtis šunį namo. Bet iš marlės jis išsivaduotų, tad jam papildomai uždedamas antsnukiukas, o kad nenusidaskytų ir jo – speciali apykaklė, per kurią jau, deja, nieko nenusiimsi. Kalba eina apie šunį, kuris sveria kokius keturis kilogramus. Štai tokį supakuotą mažiuką šuniuką nešuosi į mašiną, kur jis pailsęs lekuoja. Sunku gi trylikos metų šuniui verstis kūliais ir juokinti visą gydyklą.
Namuose įkeltas į vonią, šuo ūmai pasijuto dar labiau apgautas, bet, deja, nei kąsti, nei loti, nei pabėgti jis negali. Gražiai išmaudytas, apkirptas ir išdžiovintas kol kas jis atrodo kaip princesė.
Baisus tas taksų charakteris, ypač jei nuo mažumės negavo doro auklėjimo.
Leptelėjimai