Kam reikia pinigų?

Sveiko proto trūkumas kenkia jums ir visuomenei

Atrodo, kad mažai kam.

Siaubingai neoriginali, ir tuo pačiu labai stebėtina tema: reagavimas į potencialių pirkėjų užklausą. Ką tik perskaičiau dar ir  čia pavyzduką, ir  pasipiktinau, nes ką tik pati susidūriau su panašiu reikalu.

Reikalo esmė yra tokia: greitu laiku gali būti taip, kad atsiras poreikis 60iai lauko kolonėlių. Viena jų, labai jau grubiai kalbant, gali kainuoti apie 500 lt. O tokį produktą siūlo nedaug įmonių, nes ne itin paklausi prekė. Paskambinu vienai jų, paprašau paskaičiuoti, ir atsiųsti pasiūlymą. Spėkit, ar jį gavau. Žinoma, ne. Gal sumos per mažos pasirodė sunkmečio akivaizdoje?

Mano vertinimu, tai yra nesuvokiamai nenormalu. Kita įmonė, labai gražiai paėmė, paskaičiavo, pažymėjo, nuo kokio kiekio kokios nuolaidos galima tikėtis,  atsiuntė visus savo kontaktus, ir dar pakvietė pas save, pažiūrėti, kaip pas juos sumontuotos tos kolonėlės lauke. Malonu bendrauti. Bet kaip galima nesureaguoti į tikrai įkvėpti turinčią užklausą? Prisidedu prie besipiktinančių choro.

Ir daug, labai daug tokių pavyzdžių. Vat čia galėtų būti dar viena priežastis, kodėl Lietuva yra geriausia šalis pasaulyje.

Ne per seniausiai naiviai džiaugiausi protinga “kosmetologės Linos” iniciatyva Facebook’e. Ir žinot, gal aš esu labai nekantri, bet savaitę atsakymo į emeilą negaliu laukti, todėl savo seserį nutempiau ten pat, kur pati einu trejus metus. Nors ir brangiau, bet vyksta abipusė komunikacija.