Citata: “gerai, kai užsieniečiai atvažiuoja, tuo pačiu ir sau miestą parodai”. Čia akmenys į itin darbingo, bet visai netūsingo žmogaus daržą. Mano, jei kam neaišku.
Taip besiruošiant miesto rodyti tiek sau, tiek svečiams, supratau, kad reikia patobulinti frizūrą. O tokių daiktų, kaip lakas, žele, putos ir pan. aš neturiu. Tad užpyliau cukrų vandenuku, pamakalavau ir tuo vandeniu formavau ala garbanas (kurių neturiu, o norėčiau). Vat ką duoda visokių praktinių patarimų sovietmečio moterims skaitymas.
Tik va… žiema dabar, o tai negi taip moterytės gražindavosi ir vasarą? O kaip bitės? Širšės? Beigi kiti saldumynų mėgėjai?
Netgi prastų holivudinių filmų žiūrėjimas galėtų patarimų duot. Lyg “Pakvaišę dėl Merės” vadinosi filmas, kuriame buvo demonstruojamas gana patikimas receptas vasarai.
nemačiau, bet įtariu, kokie ten būdai.
hehe, geras variantas su cukrum
šiaip kiek pamenu, mama pasakojo, kad su alum irgi galima garbanoti plaukus… 
tai manau, kad čia vasarinis variantas. Tik tada klausimas – o kaip su kvapu? 
))
esu bandžius ir tą
Žalios jaunystės metais, Nidoje, su Švyturio gintariniu. Esminis skirtumas nuo cukraus: cukrus tai kaip plaukų lakas, biški palipina, nebus jokių garbanų nei pro kur. Alus – biski padaro garbanas, na, kaip putos. Kvapas: kol plaukai drėgni – alkoholiko svajonė, o ne moteris. Kai išdžiūna – nieko.
bet kaip ekologiška, ane?
Man kartais atrodo, kad visi pramoniniai laikai ir putos su vaisiu ir geliu kvapais ne ka maziau vilioja bites negu tas cukrus…