“…kai pasirodė pavandeniavęs mėnulis, obelys ėmė purtyti nuo savęs žiedus, ir melsti taškeliai, sukdamiesi ore, ėmė kristi į išraustą žemę, užklodami vandens prisisunkusias duobes ir juodas obelų šaknis.
… Ateina nauji amžiai ir viską rauna su šaknimis… Viską?”
Juozas Aputis, “Skraidančios obelys”
O siandien is po sniego lenda tulpiu ziedai… Su moters diena:) Siltas hug.