Kokia yra septintoji graikų abėcėlės raidė? Bebras yra žoliaėdis, visaėdis ar mėsėdis? Kiek laiko peri gandrai? Kas buvo paskutinis Prancūzijos imperatorius? Kas, pasak Benetono reklamos, yra mažiausias drabužis? Kas II p.k. metais buvo vadinama liuciferiais, o kai kur vadinama ir dabar? Kas išmokė Bitlus rūkyti žolę? Koks pilnas Mikės Pūkuotuko autoriaus sūnaus vardas? Kiek laiko leidžiama ieškoti golfo kamuoliuko? Ką vedęs David Furnish? Mikelandželas, vis dėlto, buvo ar nebuvo Rafaelio amžininkas? Kada Birma pervadinta į Mianmarą?
Panašiais klausimais kas dieną mėtomės darbe, o tik aptikus kokį nežinotą iki tol faktą skubama visiems garsiai pranešti. Nes niekad nežinai kokių klausimų sulauksim per protų kovas. Čia taip visai netikėtai į jas įsisukom, bet labai nejauku suvokus, kad nėra to proto. Tai, ką išvardinau, dar labai pusėtini klausimai, būna daug, daug blogiau. Pvz., kai reikia iš ištraukos pasakyt, koks kompozitorius, koks kūrinys, kokia grupė, amžius, tauta.
Jau kuris laikas visi rytai prasideda su klasikine muzika – o vdrug bus toks klausimas! Čia jau darosi panašu į apsėdimą, bet juk viskas į naudą. Kai kurie kūriniai jau tokie gražūs, jau tokie gražūs.
Ryšium su tuo, kad tenka įsivertinti savo protą (žinias), manęs nepleidžia mintis, kad šių laikų žmonės yra neįtikėtinai neišsilavinę. Žinoma, dabar didesnis skaičius žmonių turi išsilavinimą, nei XIX amžiuje, tad XIX a. baigęs mokslus buvai elitiškesnis tarp savo populiacijos, nei dabar. Tačiau tie žmonės, kurie galėjo mokytis, tikrai daugiau visko žinojo, nei mes. Apie moterų išsilavinimą XIX a. gal nelabai yra ką daug kalbėti, bet jos vis tiek turėjo mokėti prisėdus prie klavesino be didelio vargo pagroti kokį kūrinėlį palinksminti susirinkusius, šokti, dainuoti, papaišyti, madas išmanyti, ir vis tiek šį bei tą žinoti šalia visko. Bet jau tie tikrieji žmonės, vyrai, buvo lavinami kaip reikiant. Kilmingam jaunuoliui, po kelerių metų naminio mokslo, priderėdavo kelerius metus Romoje ir Paryžiuje praleisti, aukšto mokslo paragauti, graikų, lotynų, prancūzų kalbas mokėti, istorinius ir filosofinius veikalus krimsti. Po to grįžus namo kokias dvaro paneles kadrinti, ir, pvz., fosilijas tyrinėti, nes prekyba – ne kilmingųjų reikalas.
Kadangi aš save laikau labai kilminga, net esu gavus klasikinės filologijos pagrindų, man labai darosi gėda, kai pamirštu Orfėjo moters vardą :) Ir tikrai norisi pasiimti enciklopediją ir nuo A raidės pradėti skaityt. Pagaliau, juk jei nori mokslo ir žinių, yra ir įkvepiančių pavyzdžių: Daukantas iš Žemaitijos į Vilnių pėsčiomis ėjo, ir Lomonosovas mokslo siekdamas iki Maskvos nužygiavo…
2010 Gruodžio 18 d. 17:11 nuoroda
skaityti enciklopedijas nuo a iki z, tikrai ne pats geriausias būdas gauti žinių :)
O šiais laikais žmonės galbūt žino mažiau, tačiau konkrečioje savo sferoje – daugiau.
Iš tikro žinoti daug, bet nežinoti nieko yra pats blogiausias dalykas.
Juk mes neiname pas stomatologą, kuris labai gerai taiso kranus ir kriaukles?
2010 Gruodžio 18 d. 17:36 nuoroda
Na, Benami, niekaip man neįrodysi, kad tai nėra pats geriausias būdas :D
Būtent tai, ką tu įvardinai kaip baisiausią dalyką, ir man atrodo baisiausia. Ir ne taip reta.
2010 Gruodžio 18 d. 17:41 nuoroda
O kur žaidžiat? :)
2010 Gruodžio 18 d. 20:56 nuoroda
Misterijoje kol kas. Neišeina pradėto darbo mest. Bet apie Havaną eina geresnis garsas
2010 Gruodžio 19 d. 17:38 nuoroda
hmm, keista :) aš girdėjau, kad Misterijoj geriausia, kur mes pirmadieniais ir žaidžiam
2010 Gruodžio 19 d. 18:54 nuoroda
O po kokiu vardu slepiatės?
Kas eina į Havaną, sako, ten geriau, nes yra ekranas, visi sėdi vienoj erdvėj, būna vaizdinių klausimų
2010 Gruodžio 20 d. 11:32 nuoroda
Aš girdėjau, kad „čili“ irgi rengia protų kovas :)
2010 Gruodžio 20 d. 11:51 nuoroda
viešpatie aukščiausias, ten turėtų būti gan baisu. Kad jau kalbam apie dievus, mums labai trūksta kokio filosofo- teologo. Gali būti diletantas, bile kad pasiskaitinėjęs būtų šio bei to. Anyone?