|
|||||
|
Tingiai skaitau spaudą, štai tokią. Ir kažkaip liūdna. Išvažiavimas (didelio konkurso būdu) į atokią Norvegijos salą – norvegiškas sapnas, iš kurio nesinori pabusti, tai ta laimė, kurios pavydi daugybė Lietuvos šeimų. Smagu ir man, kad paprasta, sunkiai besivertusi, bet tvarkinga šeima dabar gyvena daug geriau, jaučiasi laisvesni ir reikalingi, ir kad lietuviai ne [...] Keli klausimai jums (be google): Koks Muminuko tėčio vardas? Vakar man vienas žmogus pasakojo savo svajonę. Liepė atsiminti, nes taip tikrai bus. Svajonėje figūruoja balta spalva, dideli gyvenamųjų ir važiuojamųjų priemonių matmenys bei finansinis stabilumas. Gyvenamoji vieta – netoli Verkių parko, bet galima derėtis. Jei jau man būtinai reikėtų išpažinti savo svajonę, ji būtų kiek kitokia: daugiau būtų minima tai, kas [...] Atrodo, visi tai žino, bet maža kas ką teoriškai žino. Lengva pasakyt – nesinervink, atsipalaiduok, pasistenk nusiraminti. Paprastai kažkaip atrodo, kad nieko čia tokio, nusiraminti neišeina, bet tai ką, gyvenu ir gyvensiu. Bet vakar ilgai ir nuobodžiai mindama dviratį ir sliūkindama takeliu, supratau, kad kažkas ne taip. Mano tikslas buvo: pulsas 127-137. [...] Sugedo mano geriausias draugas, išklausytojas, patarėjas ir laiko užmušėjas – sidabrinukas PC. Kas nutiko – nežinau, gerieji ekspertai tiria, sako, kad gali kainuoti nuo 100 iki 1000 + litų, kas reiškia, kad reikėtų ieškot naujo draugo. Bet visa tai buitis. Ne buitis tai, kad visą savaitę be kompo prasėdėjus (nors prie jo [...] Kad sportuoti sveika, žino visi. Bet kokį šalutinį poveikį turi rimtas fizinis krūvis, pastebėjau pirmą kartą. Kad rankos kojos skauda, tai taip. Bet kad po dviejų darbų ir tikrai sunkios treniruotės važiuojant namo kils noras sustoti prie Vingio parko ir dar apibėgti porą ratų – nesitikėjau. Bet smagus netikėtumas. Kai lyg ir [...] Atrodytų, kad ramiai tyvuliuojantis vanduo yra nepavojingas: nei bangų, nei verpetų. Vis dėlto man tokie vandenys atrodo grėsmingi. Nejudantis vanduo apmusija, apsitraukia dumbliais, užželia žolėm. Po kiek laiko visai supelkėja. Nors pelkė rami, niekad nežinai, kur padėjęs koją prasmegsi akivaran, o kur aptiksi burbuliuojančias dujas. Ko tikėtis iš sraunios upės, jūros, vandenyno [...] Pavasaris veikia. Tikrai. Požymiai tokie: siaubingas noras kur nors važiuoti. Taip tiesiog sėsti į mašiną ir važiuoti na kad ir į Kauną. Rygą. Kuldigą. Pirkti bilietą ir savaitgalį praleisti Romoje tiesiog nieko neveikiant ir nieko nepažįstant. Kadangi vis labiau priartėju prie išvados, kad nei vienas, nei du kilo litai gyvenimo nepakeis taip, kad [...] Darbe norėjosi ašarėlę nulieti. Žiūrėjau tokią medžiagą (taip keisti žmonės vadina video arba audio reikalus), iš senelių namų. Imamas interviu su viena močiute, kuriai metų, na, maniau, kad gal kokių 70. Energinga, protinga, iš pažiūros atrodo sveika, pati vaikšto, valgo, bajerius skaldo – na, superinė močiutė. Pasirodo, ji jau 14 metų senelių [...] Čia gal meilės prisipažinimas japonų muzikantui? “Oooo, kaip tu mąstai. Aš taip nemąstau” – pareiškė man vakar kai kurie žmonės, kuriuos bandžiau išsitempti laukan, neva tai pavasariu džiaugtis. Suprask, į galvą neateitų eiti į lauką, jei galima šiltai sau tūnoti su taure rankose. Lauku tapo Trakai, kažkaip nieko originaliau neišėjo sugalvot. Iš tiesų [...] |
|||||
|
Copyright © 2010 Nėra čia jokios prasmės - All Rights Reserved |
|||||
Leptelėjimai