„…kai pasirodė pavandeniavęs mėnulis, obelys ėmė purtyti nuo savęs žiedus, ir melsti taškeliai, sukdamiesi ore, ėmė kristi į išraustą žemę, užklodami vandens prisisunkusias duobes ir juodas obelų šaknis. … Ateina nauji amžiai ir viską rauna su šaknimis… Viską?“ Juozas Aputis, „Skraidančios obelys“
Uncategorized metų archyvas
Rekomenduoju – Vienos kraujas
Kai buvau maža, dažną savaitgalį būdavau vedama į Operos ir baleto teatrą. Pelenė, Spragtukas, Daktaras Aiskauda, Gulbių ežeras, Snieguolė ir septyni nykštukai matyti ne po vieną kartą, o atsimenu tik tiek, kad labai įtartinai atrodė Snieguolei siūlomas obuolys, kurio viena pusė labai akivaizdžiai per raudona, o kita – per žalia, kad nesuprastum klastos. Paaugus kartas [...]
Objektyvus gėris
Jei norisi padaryt ką nors gero, paprastai reikia gerai pamąstyti, kam ir kaip tai padaryt. Nes mano gėrio supratimas gali smarkiai kirstis su kito žmogaus supratimu, be to, mano gėris gali būti suprastas kaip spaudimas, įkyrumas, erzinantis ir įpareigojantis veiksnys, ar net, gink die, dėmesio klenčinimas. Bet kartais yra objektyvaus gėrio, nepasiduodančio interpretacijoms. Todėl pas [...]
Turkish airlines reklama: I feel like a star
Pagaliau atsirado reklama, kurią užskaitau visais aspektais. Turkish airlines reklamą, kurią visų pirma nužiūrėjau ir nuklausiau per BBC, o dabar jau antrą dieną suku youtube, ryt nusiimsiu garsą , atsisiunčiau iš avialinijų tinklalapio, tad risnosiu per miestą pagal „I feel like a star“ taktą. Darbe sėdint priešais teliką, noriu nenoriu matau ir girdžiu, kas ten [...]