|
|||||
|
Tingiai skaitau spaudą, štai tokią. Ir kažkaip liūdna. Išvažiavimas (didelio konkurso būdu) į atokią Norvegijos salą – norvegiškas sapnas, iš kurio nesinori pabusti, tai ta laimė, kurios pavydi daugybė Lietuvos šeimų. Smagu ir man, kad paprasta, sunkiai besivertusi, bet tvarkinga šeima dabar gyvena daug geriau, jaučiasi laisvesni ir reikalingi, ir kad lietuviai ne [...] Kadangi užsiimsiu nauja darbine veikla, man reikia pasidaryti sveikatos pažymą, jog esu įgali dirbti. Keliai yra du: eiti į polikliniką arba į privatų kabinetą. Kadangi poliklinikų ir kitų panašių įstaigų nuo senovės nekenčiu kaip velnias kryžiaus dėl įvairių priežasčių (neišeina prisiskambinti, ilgai po visur varinėja, reikia laukti, nesiskaito, bjauri atmosfera), užsirašiau [...] Sicilija Vasarį, nesvarbu, kaip, su kuo, kur gyvensiu, ką veiksiu ir kiek pinigų turėsiu, važiuoju atostogauti. Ta proga prisiminiau vietas, kur esu buvusi, tiesa, ne atostogauti, o dirbti. Konkrečia proga, kad turiu ant savo stalo “Krikštatėlio” lektūrą, kurią turėčiau pradėt bandyt skaityt, keliu čia minimaliai aptvarkytą reportažo iš Sicilijos tekstą. Tai yra, išimtą iš lentelės [...] Moterys fotografuojasi. Nuotr. madhabirfy.blogspot.com “Jei norit daug užsidirbti, važiuokit pas arabus“ – tokia buvo diskusijos pradžia apie pinigus, arabus ir moterų priespaudą tuose kraštuose. Žinoma, kalbant apie pinigus, galvokit apie kičine prabanga tviskančią Arabiją, ne apie varguoliškus šabakštynus. Prieš porą dešimčių metų vakariečius pas arabus vilioję turtai kiek nuseko, tačiau porai metų pasiryžti palaidot save [...] Puikusis džemperiukas sunkiai dienai Dirbti savaitgalį yra labai liūdna. Ne tik dėl to, kad paprastai žmonės savaitgalį nedirba, kad gal būti sunku ryte, kad norit lengviau jaustis įsimontavau į vyrišką džemperį, o dėl to, kad nėra žinių. Kapitalistinio/socialistinio pasaulio naujienų visada būna, tai Pakistanas, tai Afganistanas, kai Nobelio taikos premijos laureatas Obama ką nors teigteli. O ką sakyt [...] Kaip atsisėdu ryte prie kompo, taip ir nepakylu toliau nei printeris ar garsinimo “būda”. Gali pasidaryti bloga nuo reuterių, bnsų, eltų ir naujienų portalo kapstymo. Bet kodėl aš vis tiek nesugebu atsiminti, kokie orai bus ryt? šita tendencija jaučiama jau kelinti metai. Keletą kartų per dieną garsiai pasakau, bet tuo viskas ir baigiasi. Užtat labai [...] Vis noriu parašyti apie: Namus. Vaikus. Mirtį. Lepšius (prastesnysis lachūdrų porūšis) Užimtumą, darbą nuo 9 iki 5 bei geriausią dietą. Kaip pagaliau išmokau (mokausi) bent kažko, kas iš tiesų yra įgūdis, o ne šakarmakar tralialia, belekas belekaip. Rudenį (? – žiemą?). Tarkime, dabar semiuosi medžiagos ir empirinių mano išsikeltų hipotezių įrodymų. Gana populiari gyvenimo filosofija yra ta, kad visur turi būti harmonija. Ciklais, ciklais viskas. Kaip Donelaičio “Metuose”. Po blogo meto ateina geras, nelaimes keičia laimės (deja, ir atvirkščiai), pliusas traukia minusą, juoda -balta puikus tai iliustruojantis spalvinis derinys. Taip nutiko ir man: neseniai baigiau išeiti iš proto nuo neveiklos, dabar mano laikas yra suplanuotas minutės tikslumu. [...] Ši savaitė turėjo būti itin darbinga. Šiek tiek ir buvo. Visų pirma, keliausi šiandien aštuntą ryto. Užmigus ketvirtą. Sunku buvo. Užtat pirmą valandą jau buvau Telšiuose, kelionėje spėjusi perskaityti “Gyvulių ūkį”. Reikalai, žinot, į Telšius atvarė. Reikalai tokie, kad nuvažiuota 600 km. ir gauti du nerišlūs sakiniai be pradžios ir pabaigos. Būna ir taip kartais, [...] |
|||||
|
Copyright © 2010 Nėra čia jokios prasmės - All Rights Reserved |
|||||
Leptelėjimai