Nėra čia jokios prasmės » internetas

Chat’as su random person: chatroulette.com

Gabija — Tue, 06 Apr 2010 19:29:50 +0000

Nėra ką veikti? Darbas – ne veikla? Facebook’e nieko gero nevyksta? Bet kompą maigai vis tiek, nors ir nieko gero? Tavo išsigelbėjimas – chatroullete.com. Prieš kelias savaites apie šitą reikalą man pasakė vienas pažįstamas, ir pažinčiai paskyriau vieną popietę.

Nežinantiems trumpa info: tai yra video chat’as, sujungiantis tave su random person. Paspaudi “start”, ir po kelių sekundžių į tave žvelgia skrybėlėtas prancūzas, cigaretę traukiantis turkas, storas britas, gitara grojantis japonas, žolę rūkantis olandas, vienuolikmetė vokietė, emo stiliaus būtybė, arba, gan dažnas atvejis, nenustatytos kilmės vyriškio dalis ties pusiauju. Todėl tai ir chat ruletė, nes nežinai, ant ko užšoksi. Pranašumas prieš lošimą vienas: nepatinka – next’ini ir viskas. O gal sutiksi įdomų žmogų. O gal tave next’ins, ir tas žmogus išnyks amžiams. Baisiau nei rusiška rutelė – ten tikimybė 16.67. Būti nextintam – daug didesnė. Tikimybė, kad dar kartą ant jo užšoksi, labai, labai menka. Truputį šiurpai nukrato, pagalvojus, kad esi ten, kur gali išnykti vienu pelės paspaudimu. Amžiams.

Per porą valandų, kai tyrinėjau šitą reikalą, ilgiau pakalbėjau su keliais žmonėmi (klausimu – iš kur tu – apsikeičiau su daug personažų). Vyrais, tiksliau. Dauguma ten – vyrai. Radau tokią abejotinos reputacijos statistiką, kad Chatroulette yra 89 proc. vyrų. 47 proc. amerikiečių. Ir 13 proc. iškrypėlių. Dauguma – vyrai, be abejo. Peršasi išvada, kad dauguma tų iškrypėlių – gėjai, juk žino, kad moterų nedaug ten ras. Taigi jiems malonu, kai į juos žiūri vyrai. OMG.

Iš tiesų, moterų labai nedaug. Vyrams nelabai yra ką veikti, kitaip pasakius, šiame chate Bet ir moterims sunkoka, kaimaždaug kas aštuntas random useris yra save maloninantis vyriškis stambiu planu. Tik viena mergina su manim norėjo kalbėt, bet be marškinėlių. Teko atsakyt.

Taigi pelė ant “Next” mygtuko, ir kone nesustodama kitinau visus. Trumpai pleptelėjau su olandu Rolandu, kuris migdė savo du vaikus, papasakojo man, kad tą rytą išgirdo per žinias apie chatroullete.com, ir nusprendė pažiūrėti, kas tai per reikalas. Prabudę vaikai man pamojavo per kamerą, o Rolandas išnešė į kiemą kompą, kad pamatyčiau, koks pas juos pavasaris. Palinkėjome vienas kitam gero gyvenimo. Visai malonus pokalbis. Dar visai įdomiai pradėjom kalbėt su serbu ir vokiečiu, bet čia ir atsiskleidė sistemos netobulumai: po kelių minučių pokalbis baigėsi, ir labai abejoju, ar jie mane nextino -tiesiog kažkas dar ne visai sutvarkyta su technine dalimi. Dar apie lazy Sunday pakalbėjau su belgų porele. Vienas belgas, gan inteligentiškos išvaizdos, po kelių minučių pradėjo kalbėti, kad būtų smagu pasidžiaugti vienas kitu prieš kameras. Man tai nebūtų smagu, sorry.

Ne per seniausiai per internetą praūžęs, bent jau paviršiumi nuvilnijęs video – įrodymas, kad chatroulette yra ir labai įdomių žmonių

Taigi suma sumarum, tas chatinimas su random useriu visai įdomus gali būti, pranextinus iškrypėlius ir šiaip, akies netraukiančius Tik iš principo, žiūrint filosofiškai, pasaulis ritasi kažkur labai žemyn. Man atrodo, kad šita anoniminio chatinimo su bele kuo idėja iš principo kelia stresą: tu su visiškai nepažįstamu žmogum iš kito planetos krašto susiduri labai keistom aplinkybėm, ir lygiai po sekundės jis tave prameta, žinoma, tik dėl išvaizdos, nes daugiau nieko nespėja sužinot. Jei neprameta, tai dažnu atveju tikisi pamatyti tai, ant ko nepasirašo artimiausio baro lankytojai, o jei ne, kalbi nesąmones su didele tikimybe, kad jau kitą sekundę būsi nextintas. Vaikų aš ten neleisčiau.

Ir visą šitą reikalą sugalvojo, pradėjo, suprogramino septyniolikmetis Andrej Ternovskyj iš Maskvos. Bent jau taip rašoma. Žinoma, iš pradžių jis apie pinigus negalvojo. Galiu tik įsivaizduoti, apie ką galvojo. Augant lankytojų skaičiui, prie Andrejaus idėjos vystymo teko prisidėti ir giminėms. Bet dabar, ypač, kai susitvarkys su tais “nulūžtančiais” pokalbiais, o per dieną apsilanko daugiau nei 1.5 milijono userių, bernaitis pradega gauti neblogų pasiūlymų, kaip antai iš Skype ir Google. Chatroulette nori ir rusai, ir amerikiečiai, o štai spiegelonline rašo, kad septyniolikmečio kūrinys gali būti vertinamas nuo 13.5 mln. iki 40.5 mln. dolerių. Štai.

Kažkur giliai man kyla klausimas, ar tai tikrai to rusiuko vaikiuko darbas. Kažkaip nei vieno ruso neteko sutikti besukant pokalbių ruletę, o jų turėtų būti ne taip ir mažai, jei reikalas prasidėjo rusyne. Labai daug olandų – neproporcingai daug šalies dydžiui. Ir net jei tai eina iš Rusijos, juk būtų gražus piaras – štai, koks jaunas žavus rusiukas, pats savo rankomis suprograminęs įrankį, leidžiantį jam ir jo draugams bendrauti su visu pasauliu. Pasaulis netruko įvertinti projekto teikiamą naudą ir galimybės. Dabar jaunajam Andrejui atsiveria visi keliai, jį pati Amerika kviečia, mokytis brangiausiuose universitetuose ir tapti dešiniaja Geitso ranka… lengvas įtartinumo kvapelis. Ir pagaliau, panašių saitų yra. Tik kažkodėl ši istorija skamba romantiškiausiai.

Kūdikinė psichozė

Gabija — Sun, 21 Feb 2010 21:19:09 +0000

Man patinka vaikai. Kol kas – svetimi, jei viskas gerai, bus ir savi. Kartais, kai daug klykia, nemiega ir spjaudosi, jie užknisa ir mane, bet tikrai ne taip stipriai, kaip jų tėveliai, katrie labai pamėgę Facebook’ą.

Kodėl reikia kokiems 400 šimtams savo “draugų” įkelti video, kuriame tavo bamblys šlamščia košytę, o fone girdisi laimingo tėčio krykštavimas? Aš suprantu, kad kai vaikutis savo racioną pradeda įvairinti tyrelėm bei obuolių tarkiais, visai smagu, nes va, jis auga, didėja, vienžo, džiugu. Smagu mamai, tėčiui, kuris tą trapų padarėlį laiko savo tvirtose rankose, smagu močiutėms ir dar turbūt dviems nėštukėms draugėms (aš sakyčiau, besilaukiančioms, bet tiek to, madingas žodis). Bet kam, kam, pasakykit jūs man, tai reikia dėti į youtubą, linkinti į FB, kam reikia viešai džiaugtis, kad tavo palikuonis jau sisioja į puoduką? Atrodo, jau esu dėl to purkštavus, na bet kad ši tendencija tik žiaurėja. Aš žinau, tai yra laisva šalis, socialinis tinklas, galiu užhidinti žmones, bet man nerimą kelia klausimas, kodėl žmonės taip daro.

Bus baisiausia, jei mane kada ištiks kūdikinė psichozė, ir pati pradėsiu taip elgtis. Jei taip atsitiks, tikiuosi, draugai ir artimieji mane sudrausmins.

Stabtelėjimas bloguose

Gabija — Thu, 21 Jan 2010 21:48:47 +0000

Perverčiau vieną teminį blogą. Turiu pasakyt, kad labai jau daug visko prirašyta: ir rūžavų reikalų pasiskaičiau, ir kritiškų vertinimų, katrie į naudą. Tada kažkaip nublūdijau į pagrindinį blogas.lt puslapį, kur publikuojami naujausi įrašai. Paspaudžiu pirmą pasitaikiusį, ir beveik apsivožiu. Gal nelabai supyks, jei pacituosiu.

vyrams susiproteti

juk mes esam kažkas daugiau nei vienos dienos nuotykis.
Kažkas reikšmingiau nei celiulito fomavimosi vieta.
Kažkas, kuo reikia rūpintis.
Kažkas, kas nori šokti.
Kažkas, kas laukia komplimento.
Kažkas, kas gimdo vaikus.
Tas kažkas yra pilnas švelnumo ir laukia, kada galės juo pasidalinti.
Kažkas, kas bus močiutė.
Kažkas, kas mėgsta svajoti…

Čia yra virš mano suvokimo ribų.

Imkit ir žiūrėkit nuotraukas Facebook’e

Gabija — Tue, 19 Jan 2010 14:26:45 +0000

Kažkaip pasižiūrėjau FB savo privatumo nustatymus. Visur ten, kur buvo užslaptinta, staiga pasidarė labai vieša, ryšium su naujais pakeitimais snukiaknygės. Tarkime, mano visos nuotraukos leidžiamos žiūrėti tik draugams BUVO. Greit greit iš naujo susidėjau visas apsaugas, ir siūlau tą padaryti ir kitiems, nėra čia ko. Kol dar yra tokių pat lamerių, kaip aš, prasiėjau pro seniau uždarus buvusius toli gražu ne draugų profilius – nu akurat, nors profiliai kaip ir uždaryti, bet visos nuotraukos matosi, ir prierašai po jomis. Šnipinėjimui pasiduoda draugų draugų profiliai.

Facebook’e kažkas gero

Gabija — Tue, 19 Jan 2010 10:24:42 +0000

Vis garsiau ir plačiau diskutuojama apie Facebook’o ir privatumo santykį, pakitusią reikalo koncepciją. Snukiaknygėje atsiranda vis daugiau šlamšto, kaip antai nesąmoningos grupės, pasisakančios už nemokamą facebook’ą, ir dar nesąmoningesnės, ala “kas stebi mano profilį”, o ir šlamšto paprastojo, kaip kad debiliški testai, nestinga. Viena mano klasiokė, žvilgtelėjau, neturi nei vieno normalesnio post’o, tik tie testai jos profilį puošia. Visokių “sužinok, kas stebi tavo profilį” grupių poveikį jau senokai pamačiau ant savo sesers ir jos gaujelės draugių kailiuko. Pati ką nors nuveikus FB visada tai ištrinu, kad nesimatytų ant mano profilio - o kam čia reikia, kad ir po metų žmonės matytų, kuo aš įdomavausi? Absurdiškai atrodo šimtą metų nematytų pažįstamų kone tiesioginės transliacijos iš gimdymo palatos (dar ne, ne, kantrybės), ir pakrykštavimai, kad spintoje yra net 46 apatinių komplektai, į kuriuos pagaliau vėl įlenda. Net supykina, kai tai pamatau.

Bet šiandien užmačiau labai įdomų dalyką: viešasis profilis “Klausk kosmetologės Linos”. Kosmetologė Lina turi 1.570 fanIŲ, o profilis tikrai vertas dėmesio, kadangi ant sienos moterys palikinėja klausimus, o Lina į juos atsako, labai išsamiai, šiaip verta pasiskaityti. Visokiuose straipsniuose paprastai surašomi visiems žinomi bendri dalykai, neretai versti iš kokio užsienietiško bobiško žurnalo, nei naudos, nei pramogos.

O kai paprastos moterys, kurias kamuoja tokios pat bėdos ir klausimai, jų oda kenčia nuo to pačio šalčio kaip ir mūsų visų – jaučiat bendruomenės vieningą alsavimą? – ko nors užklausia, gali ir sau daug ką pritaikyt. Ir tikrai nėra to bjauraus tono, verčiančio pirkti brangiausius tepaliukus ir būtinai apsilankyti jos salone, daug visokių namudinių gražinimosi metodų aprašytų.

Sveiki! Jeigu grįžę jausite, kad Jūsų akys nuvargo nuo darbų, patariu nuprausti jas kontrastiniu “dušu” (šiltu-šaltu vandeniu). Akių kraujotaką paspartins ir žalios/juodos arbatos kompresiukai, agurkų sultys, petražolių nuoviras. Jeigu turite gelinį kremą su mentolu, kofeinu ar kaštonų ištrauka, irgi tiks.

Kartas nuo karto Lina pameta kokių akcijų atrakcijų, dovanodama masažus ar kitas procedūras, gimtadienius švenčiantiems kainas nuleidžia penktadaliu, ir vilioja nemokamom konsultacijom – už plepėjimą pinigų neima KOL KAS. Už darbą, žinoma, ima, bet ne taip labai jau baisiai daug.Ji net atsiprašo, kad artimiausiom dienom negalės taip dažnai atsakinėti, nes bus išvykusi.

Labai protinga, giriu. Tik dar nelabai gerai įvaldžiusi FB: kelios (vogtos iš interneto) nuotraukos įkeltos po du kartus, redaguoti prierašai, bet senas variantas neištrintas, ir salono nuotraukos so so. Pats salonas tai atrodo labai jaukus, bet fotkinta bele kaip, ir į jaukų vaizdelį pvz. netyčia įsipaišo Neptūno vandens bidonėlis. Ir pvz., aš viešai neaprašinėčiau savo vienokių ar kitokių odos problemų, bet daug kas tai daro ir vargo nemato.

Kadangi jau daug metų lankausi pas savo mylimą kosmetologę, tik vieną kartą ją išdavus ir labai dėl to pasigailėjus, kaip ir nelabai norėčiau ją dar kartą išduoti, bet turiu žmonių, kurie gimtadienį kaip tik švenčia šiom dienom. Tad juos nusiųsiu ant savo kailiuko pasibandyti, o jei nepatiks, papasakosiu Facebook’o moterų bendruomenei.

Jaunas Valinskas

Gabija — Wed, 16 Dec 2009 12:20:15 +0000

Kilo štai toks keistas noras: susirasti jauno A. Valinsko nuotrauką arba video. Jis ir dabar nėra labai senas, bet kad prieš pora dešimčių metų atrodė visai kitaip, savo man ir širdis, ir atmintis. Ir ausys su amžiumi tapo labiau prigludusios, bet kaip ten buvo iš tiesų, gali paliudyti tik archyvinė medžiaga. ..Ogi kažkaip labai nelengva buvo ją rasti. Rastas vienintelis video. Na, išgražėjo vyras, ar ne? Tačiau: kažkodėl nepasisekė rasti Valinsko Taip ir Ne laikų nuotraukėlių anei įrašiukų, ir šiaip, gana keista, kad štai tokio veikėjo nėra jokių vizualinių pėdsakų iš praeities.

UPDATE: rasta nuotraukiūkštė štai šioje fotogalerijoje, puslapio apačioje.

Kodėl mane erzina Facebook’as

Gabija — Thu, 03 Dec 2009 10:55:41 +0000

: FB Lietuvoje. Duomenys checkfacebook.com

Prieš porą trejetą metų vienas pažįstamas paklausė, koks mano Facebook’as. Akis tik išverčiau – kas tai yra? O jis, gyvatė, susireikšminęs buvo, tad tik mestelėjo, kad greitai sužinosiu, nes jį turi visi. Šiai dienai – 303,240 vartotojų iš Lietuvos, skaičius yra nuolat augantis ir džiuginantis tuo suinteresuotus.

Tad neilgtrukus sužinojau ir aš, bet nuo prisiregistravimo iki realios veiklos jame praėjo dar mažiausiai pusę metų. Man yra gana sunku priprasti prie visokių tokių naujovių, ir dar jose įžvelgti naudą.

Nauda tokia, kad atgaminau kontaktus su seniai matytais nematytais, apšniukštinėjau, kaip kas su kuo gyvena ir ką veikia. Naudų globalioje FB istorijoje būta ir didesnių: rastas donoras mirtinai sergančiam vaikui, sūnus rado mamą ir t.t. Ir nenaudų – nepagalvojęs leptelni ką nors apie savo bosą, meilužę ir pan. Neatmestina, kad pusė šių istorijų yra sukurta, bet vis įdomumas. Ir Brigitos Jonaitės pasakojimas apie FB padanges smagus

Mano FB naudojimo apogėjus buvo ispaniškasis pusmetis. Visų pirma, save labai norėjosi parodyt, kaip čia man gerai, visų antra, kai yra labai didelis interesas žinoti, kaip gyvena kokie nors lachūdros, o kitaip neišeina, FB irgi puikiai pasinaudoja. FB galima rasti daug daugiau duomenų, nei bet kur kitur: su kuo žmonės būna, ką veikia, kokie santykiai galvą kvaršina, o jei tie patys žmonės nuolat priimami iš naujo draugauti, tai irgi gana iškalbinga. Taigi per pusmetį manasis profilis pasidabino keliais šimtais nuotraukų, daugybe statuso updatinimu, įvairaus garbingumo laipsnio komentarais ir t.t.

Kai draugų skaičius pasiekė tris šimtus, susimąsčiau, kad metas pradėti išdrauginimo operacijas. Pirmi lėkė lauk visokie viešieji profiliai: augink atsakingai, woo baras ir panašiai.

Tik tiek, kad buvo šiokia tokia nauda iš jų. Patapus draugais su kai kuriais viešaisiais profiliais, susidariau vaizdą, kaip jie komunikuoja FB. Vienas debiliausių variantų – pasivadinti Julija Samanauskiene ir prominti automobilius. O labiausiai piktina Woo baro, kuris nejaučia jokio saiko ir yra baisesnis už bet kurį spam‘ą. Woo baro viešasis profilis turi bene daugiausia draugų lietuviškajame FB. Bent jau aš jį priėmiau tik todėl, kad maniausi esant pakankamai naudinga patogiai žvilgtelėti, kokie renginiai vyksta. Kai pradėjo be proto spaminti kelis kartus per dieną teko Woo barą paslėpti, kad viso to nerodytų. Bet kai galiausiai pradėjau gauti po kelias asmeninies žinutes į FB paštą, tai jau buvo virš visko ir Woo baras tapo „išdraugintas“.

Tą patį galėčiau pasakyti apie kitą userį, turintį daug draugų: Dalią Ibelhauptautę. Draugavom porą dienų, bet spam‘as užknisa juodai. Porą dienų šiukšlino be sustojimo, kokia buvo repeticija, ir koks puikus bus spektaklis, be to, postino tas pačias nuotraukas su beždžionėm kelis kartus.

Po to apsivaliau nuo kitų erzinančių elementų, kaip antai – lachūdros, o su tuo sumažėjo ir šniukštinėjimo poreikis. Nustojau rašinėti bele ką, testų nedarau, nebeturiu jokių įdomių nuotraukų parodyt, neauginu nei daržovių, nei rožinių karvių, tad mano lankomumas FB natūraliai nukrito.

Po to, kada FB padarė naują News feed ir View life feed, mano greit susierziančiai asmenybei tai buvo paskutinis smūgis, ir lankomumas krito dar per pusę. Visaip ten personalizuotis aš tingiu, man tai nėra patogu.

FB dešiniojo kampo apačioje yra notifications. Esu išslapsčius visus testus, neįdomius userius ir aplikacijas, taip išvengdama nemažai šlamšto. Pagal mano nustatymus neturėčiau gauti beveik jokių notifications. Bet aplikacijos pačios dauginasi, reikia eiti ir vėl jas naikinti, kas užknisa labai, ir mano FB lankomumą numušė dar per pusę. Pusę per pusę ir dar pusiau, ir išeina kartas savaitėn.

Prisiminus FB errorus ir įvairias impotencijas – dar rečiau.

Mano sesuo vakar pradėjo piktintis tuo, kad kažkaip yra įmanoma pažiūrėti, kas lanko tavo profilį, ir kad FB tapo kaip one.lt. Nežinau, ar tai įmanoma, bet šis nerimas stipriai sumažino jos ir jos draugių apsilankymų FB skaičių. Jos pataiko į didžiausią 18-24 metų FB vartotojų segmentą.

Jei turėčiau kokį nors kitą įrankį, kaip palaikyti kontaktus su gauja pažįstamų iš įvairių kraštų, trinčiau FB profilį lauk, nes iš tiesų jis man visai nepatinka.

E. svetainių apžvalgos apžvalga NR. 2

Gabija — Sun, 01 Nov 2009 18:46:06 +0000

Tęsiu svetainių apžvalgų įžvalgas.

Didelė dalis įmonių neturi kontaktuose anei emeilo, anei net ir to mane taip nervinančio užklausos lauko. Maždaug – yra klausimų, skambink darbo dienomis nuo aštuonių iki penkių. O ką man daryti, jei aš tarkime, esu Malyje? Kodėl aš turiu skambinti į Lietuvą, mokėt pinigus, kad pakalbėčiau su kažkokiu lachūdra e. pirkimo klausimu? Tai tam tai ir yra e. pirkimas, kad galėčiau internetu, jei man taip patogiau, klausti. O jei žmogus negalintis kalbėti, nebylys, nori nusipirkti bilietą internetu, ir jam kažkas stringa, kaip jam skambinti?

Kai nėra emeilo, o yra tik skaipas, irgi sudaro nepatogumų. Kodėl dabar tas vartotojas turi diegtis skype (jei neturi, žinoma)? Jau esu sakiusi, bet niekaip negaliu pamiršti vieno eshopo kontakto skype: bachuriux. Štai dar radau kažką į tą temą: pranešimus visuomenei siųsti XXX@mail.ru. Nejaugi hostingo tiekėjas pašto dėžučių vnt. skaičių riboja? Kibenimat, mail.ru. Šioje vietoje prisiminiau vienos meilės juoką, kai darbo reikalais per skype kalbėjo su moteriškaite, pasivadinusia velniuke69, ar kažkaip labai panašiai.

Šiandien ilgesniam laikui užstrigau ties dviem maisto gyvūnams parduotuvėm. Atsidarau pirmąją, ir mane pasitinka Jūs neturite priėjimo prie šio puslapio turinio, prašome užsiregistruoti.” Iš karto dingstu lauk: kad pasiskaityčiau apie šunų ėdalo pakuotes, niekur niekada nesiregistruosiu.

Ir dar viena gyvūnų maisto e pardė užkliuvo. Natūralus maistas jūsų šuniui. Viskas būtų labai gražu, bet niekaip nesuprantu, kodėl po šuniukų maisto nuotraukom ir aprašu eina rašinėliai apie tokius produktus ir prieskonius, kaip kad jogurtas, juka, rozmarinas, vynuogės, bazilikas…

Užplikius rozmariną, gaunama labai malonaus skonio arbata – vieną šaukštelį smulkintų džiovintų lapelių užpilkite puodeliu verdančio vandens ir palikite pritraukti dešimčiai minučių.

Atlikto vieno tyrimo rezultatais galima teigti, kad valgant jogurtą su L. acidophilus, galima išvengti makšties kandidozės, tačiau įrodymai nėra pakankami.

Tai ką, rozmarino arbata gydyti šunų nervus? Net jei iš tiesų tai ir yra sveikuoliškos šunų gyvensenos dalis (?!), tai gal visgi derėtų taip ir informuoti.

Negražu skelbtis kaip knygos ir kūriniai įskaityti balsu, o iš tiesų kišti savo vestuvininkų filmus. Net jau ir įkišus tai vartotojui, sąlygų skaityt nėra. Aš esu jauna ir mano akys neturėtų būti labai pavargusios. Bet tos smulkios baltos raidės juodam fone vestuvių tematika beigi šviečiantys paryškinimai yra taip blogai, kad aš net iš tiesų susidomėjus skaityt negalėjau. Akis skauda, kapiš?

Santuoka nepakartojama šventė, patikėsiu. Tik tiek sugebėjau įskaityt. Ir kad jie negamina klipukų, o yra aukštesniam meniniam lygyje.

Ir štai, dienos prekė, žadanti daugiau, nei visi piligrimų keliai kartu sudėjus. Žvilgtelkite, mielos damos, į dešinę – štai koks produktas. Šone – dar vienas puikus, sukelsiantis jūsų įspūdingą krūtinę ligi dangaus.

E. svetainių apžvalgos apžvalga NR. 1

Gabija — Thu, 29 Oct 2009 19:48:00 +0000

Mane erzinančių veiksnių lentelė šiandien turi daug punktų. Ieškau e. įmonių kontaktų kibenimat. Man tai užtrunka ilgiau, nei tikėjausi, nes vis užsisėdžiu kokioj e. pardėj. Atsiverčiau e shopų katalogą ir davai per visas svetaines. Pradėjau nuo prekybos.
Išvados:
!. Neįsivaizduoju aplinkybių, kurioms esant pirkčiau savo kelių mėnesių dukrai suknelę, kurią ji tuoj išaugs, už 150 lt. Ir tai, čia su nuolaida.
2. Kai kurie pardavėjai pasižymi labai akį rėžiančiu neoriginalu. Kaip antai šios avalynės pardės prisistatymas. Primena kažkokį kitą šūkį, kaip sakė vienas lektorius, MANTRĄ, ane?

3.Tobulai tuščias dizainas kelia atmetimo reakciją.
4. Pavadinimai juk turi kažkokią žinią perduoti, ar kažką ne taip suprantu? Ką sako pavadinimas „Sermija“? Arba „Spira“?! O barakuda man asocijuojasi su karštų kelnaičių paslaugom, o ne ekstremaliu sportu.
5. Ne į temą užcypcintys garsai mane erzina. Netgi gąsdina.
6.Tokios klaidos dar kartą suerzina. Šį kartą susimąstau apie tai, kad net nežinau, ką mąstyt.

“Tam kad užsakyti prekes pirmiausia Jums reikia įdėti juos į krepšelį – tam nauduojamas mygtukas su pavaizduotų krepšelių arba mygtukas su pavadinimų “Įdėti į krepšelį“. Po to kai visos norimos prekės bus sudėtos krepšelyje, reikia paspausti mygtuką “Užsakyti prekes” kuris randasi kairei puslapio pusėj, krepšelio skyriuje. Lentelės apacioje spauskyte “Užsakyti prekes“, Jums bus atidaryta forma kuria reikia užpildyti tam kad prekės butu pristatytos. Po formos užpildymo spauskite mygtuką “Užsakyti prekes“. Jums bus išvestas puslapis su sąskaita kuria reikia apmokėti, tik po apmokėjimo Jums bus išsiūstos prekės.”

WTF? Linksmais Disney cherojais puoštos pižamos sušildys ir pradžiugins kiekvieną. ŽMONĖS MIELI…”Pershokam lūkesčius” irgi akį rėžia. Nors gal taiko į mandrą jaunimą.
7. Eidama į dovanų tinklalapį, tikiuosi ko nors gražaus, o ne kombinuotos viryklės.
8. Egzistuoja tokia paslauga, kaip moteriškumo kursų. Aprašas motyvuoja. Nes gi noriu būti ir mylima, ir pasitikinti savimi, ir laiminga.

Kada moteris jaučiasi Deive?
- Kai ji mylima.
Kada moteris pasitiki savimi?
- Kai ji laiminga.
Kaip būti visada mylima ir laiminga?
- Surasti, pamilti ir išauginti savyje tą Deivę, kuri nusipelno pačios didžiausios laimės ir nuostabiausios meilės.

9. Apatinių nėščiosioms reklama: pirmame plane pūpso didžiulis pilvas, lūpos sudėtos lyg patys žinot kam, o akys net ir mane gundo karštai pasimylėt- negražu.
10. Kas yra nepakeičiamas kelionės kompanjonas su švelniu kūnu:

Švelnus vibratoriaus prisilietimas leidžia Jums susikoncentruoti ir priimti vibracijos bangas, sklindančias iš švelnaus, cilindro formos, kūno. Mažų gabaritų Onye vibratorius yra pirmasis saugus ir nepakeičiamas kelionės kompanjonas

11. Kontaktai irgi turi maždaug žmoniški. O kas yra tatai?
Kai vietoje kontakto pamatau lentelę, į kurią reikia rašyt klausimą, man pakyla spaudimas. O jei nėra iš viso jokių kontaktų, nusvyra rankos.
Kontaktuose paliktas skaipas “bachuriux” neatrodo respektabiliai.
Atsiverti kontaktus, o ten parašyta: Mes Pravieniškėse. OK…
Mes dar kol kas ne.

Rudens penktadienis

Gabija — Sun, 25 Oct 2009 09:52:09 +0000

Rudens savaitgaliai būna tokie keisti. Motyvacijos atkelti užpakalį nuo kompo arba knygos vis mažėja. Bet kartais pati save nustebinu, padarydama ką nors, kas šiaip man protu nėra suvokiama. Štai penktadienį išsikuičiau į pasisėdėjimą su niekada nematytais žmonėmis, ir pati savimi labai pasistebėjau, nes ir seniai matyti žmonės piktinasi mano nebendravimu. Vienu žodžiu, tokioje mažoje kavinukėje baltą brendį gėriau ir Alias žaidžiau su maža dalimi iš ne visai tiksliai žinomos Vilniaus blogerių generalinės aibės. Alias laimėtas, su Thirteen pajausta bendra moteriška logija (- Kas bus Kedžiui, kai jį pagaus? -Teismas). Trumpai pasakius, buvo smagu, įdomu ir visai nebaisu, kaip kartais gali nutikti pas nepažįstamus lendant

Kai kuriuos (pa)žinojau iš interneto platybėse užtiktų blogų ir šiaip kūrinių, kaip antai Tadą Vidmantą.

Visų pirma, kodėl šita svetainė may harm my computer, kaip praneša mano antivirusinė? Ir kodėl tai ir yra tiesa? Atidarius nuotraukų skyrelį, kurio daugiau neatidarinėsiu, mane užpylė pranešimais apie trojanus ir dar bele ką, iššoko krūva langų su diagramom, virusų skaičiais ir t.t., pasiūlymais įsidiegti kažkokią nesąmonę, tipo antivirusinę. Proto nediegti užteko, nes ten ir būtų prasidėjusios linksmybės, manau. Kiek man tai nervų kainavo, tokiai lamerei, tai jūs neįsivaizduojat. Bet lyg ir viskas gerai. Tik nuo šiol mano kompe veikia trys antivirusinės.

Po šito incidento iki 4 ryto bandžiau skaitinėti ispanišką knygą apie Limos gyvenimą ir tuo pačiu aiškinti dar vienam tokiam kalbų besimokančiam jaunuoliui, kad visiškai neverta susižavėti absoliučiai nepažįstamu kiber žmogumi iš kito pasaulio krašto, net jei tas žmogus yra atitinkamos amžiaus grupės mergina su gražia nuotrauka skype. Vieną istoriją savo sąskaitoje jau turiu. Dabartinis mokinys – čilietis, gyvena Londone, mokosi lietuvių kalbos ir turiu pasakyt, kad visai susigaudo. Manau, kad supras jog apie jį rašoma čia. Motyvai, kodėl mokosi tokios keistos kalbos, man ne visai aiškūs, bet jis sako, kad gražiai skamba ir Londone turi daug draugų lietuvių. Šiaip man tai keista – aš į daugumą tokių pasibeldusių į mano skype nereaguoju, nors pati esu palikus prieš porą metų tą skypo vardą svetainėje, kurios nei username‘o, nei passwordo neatsimenu. Nėra man nuotaikos nei mokytis svetimos kalbos, nei savosios mokyti. Bet štai, sureaguoju, ir ką – ir vat gi kokių įdomybių sutinku. Lietuvių žmonės mokosi vadinasi.

Ne į temą: atsiverčiu FB. Na, gal kas nors su kuo nors kaip nors įdomaus veikia, reikia gi patikrint. Šone matau reklaminį skydelį „atostogauk saikingai“. Nesupratau?.. pasirodo, ten parašyta, augint atsakingai.