|
|
Artėjančių kelionių nuojauta suteikia kone tiek pat džiaugsmo, kaip ir pačios kelionės. O gal net ir daugiau, nes tik džiaugiesi ir lauki, o kelionėse nutinka visokių fors mažorų, vedančių iš proto.
Įsivaizdavau, kad esu jau išaugus iš to amžiaus, kai žmonės trankosi po platųjį pasaulį (siaurąją Europą mano atveju) su minimalia pinigų [...]
Vakar man vienas žmogus pasakojo savo svajonę. Liepė atsiminti, nes taip tikrai bus. Svajonėje figūruoja balta spalva, dideli gyvenamųjų ir važiuojamųjų priemonių matmenys bei finansinis stabilumas. Gyvenamoji vieta – netoli Verkių parko, bet galima derėtis.
Jei jau man būtinai reikėtų išpažinti savo svajonę, ji būtų kiek kitokia: daugiau būtų minima tai, kas [...]
Pavasaris veikia. Tikrai. Požymiai tokie: siaubingas noras kur nors važiuoti. Taip tiesiog sėsti į mašiną ir važiuoti na kad ir į Kauną. Rygą. Kuldigą. Pirkti bilietą ir savaitgalį praleisti Romoje tiesiog nieko neveikiant ir nieko nepažįstant. Kadangi vis labiau priartėju prie išvados, kad nei vienas, nei du kilo litai gyvenimo nepakeis taip, kad [...]
Po kelių rekomendacijų nuėjau į Šerloką Holmsą. Filmas, kuriame yra išmintingų ir įžvalgių vyrų, man negali visai nepatikti, tačiau kažkodėl tikėjausi daugiau. Bet filmo pradžioje užgrojusi airiška dainytė ir Holmso žavesys užglaistė trūkumus. Čia dedu ne filme skambėjusį variantą, bet į šitą gražiau žiūrėti.
Štai ši airiška dainytė man vis suskamba galvoje jau kokius [...]
2007ieji. Gdanskas. Interviu su lietuviu, jau labai ilgai gyvenančiu Lenkijoje. Ponui Juozui, bijau pameluot, bet jau labai, labai daug metų. Kone šimtas. Ar jis dar gyvas, nežinau… Po interviu atidarius lietuviškas lauktuves, Juozas suraito eiles, kurias radau šiandien. Kažkaip graudžiai žavu. Be to, jaunuomenei rodomas labai gražus pavyzdys, drąsos ir kūrybiškumo. Stilistika diskutuotina, bet vienok [...]
Sicilija
Vasarį, nesvarbu, kaip, su kuo, kur gyvensiu, ką veiksiu ir kiek pinigų turėsiu, važiuoju atostogauti. Ta proga prisiminiau vietas, kur esu buvusi, tiesa, ne atostogauti, o dirbti. Konkrečia proga, kad turiu ant savo stalo “Krikštatėlio” lektūrą, kurią turėčiau pradėt bandyt skaityt, keliu čia minimaliai aptvarkytą reportažo iš Sicilijos tekstą. Tai yra, išimtą iš lentelės [...]
Šeštadienis buvo skirtas grynai turistinėms veikoms. Į Lietuvą atvažiavo draugai iš Portugalijos. Na, gerai, ne draugai, bet geri pažįstami, kurie man daug padėjo kai buvau Lisabonoje darbo reikalais. Ten žmonės fantastiški – jie man atrodo, neatkyla nuo lagaminų. Po draugės vestuvių Pakistane ir Jamaikos smėlio, jie plaukiojo ir Trakų ežere. Na neturim mes nieko tokio [...]
Atsimenu kai buvau maža, mane močiutė kas antrą vasarą pasiimdavo į Palangą. Vieną vasarą mane, kitą vasarą – seserį. Atsimenu tas akimirkas, kai medinio tiltelio kopose pradžioje nusiaudavau batutes, mažom kojytėm bėgdavau per saulės įšildytas lentas ir nuo kalniuko pamatydavau centimetrą jūros, du, tris, ir po sekundės – visą jūrą. Na, tą juostą nuo smėlio [...]
Ši savaitė turėjo būti itin darbinga. Šiek tiek ir buvo. Visų pirma, keliausi šiandien aštuntą ryto. Užmigus ketvirtą. Sunku buvo. Užtat pirmą valandą jau buvau Telšiuose, kelionėje spėjusi perskaityti “Gyvulių ūkį”. Reikalai, žinot, į Telšius atvarė. Reikalai tokie, kad nuvažiuota 600 km. ir gauti du nerišlūs sakiniai be pradžios ir pabaigos. Būna ir taip kartais, [...]
Ką labiausiai norėjau pamatyti, tai tikrą marokietišką kaimą, kuris nėra iki negalėjimo sugadintas turistų. Ir kaip tik Simo, vienas iš mūsų draugų, pasiūlė mūsų trijulei nuvažiuoti kartu tu juo į jo tėviškę, Misūrio kaimą. Jei bus galimybė, labai siūlau tokios progos nepraleisti.
Kelionė truko apie tris valandas, nors atstumas 150 km, autobuso [...]
|
|
Leptelėjimai