|
|||||
|
Rudens savaitgaliai būna tokie keisti. Motyvacijos atkelti užpakalį nuo kompo arba knygos vis mažėja. Bet kartais pati save nustebinu, padarydama ką nors, kas šiaip man protu nėra suvokiama. Štai penktadienį išsikuičiau į pasisėdėjimą su niekada nematytais žmonėmis, ir pati savimi labai pasistebėjau, nes ir seniai matyti žmonės piktinasi mano nebendravimu. Vienu žodžiu, tokioje [...] Neva ekologiška, sveika ir moteriška Kažkurią dieną iš sodo parsitempiau kalną obuolių, cukinijų, porų, visokių žolių ir uogų likučių. Džiovinau tas uogas orkaitėj, kai ką sudeginau, kai ką supelėsinau, vienu žodžiu, užsiiminėjau niekais. Senelis praeidamas drebtelėjo: gražu žiūrėt, kai inteligentiški žmonės užsiiminėja tokiais paprastais niekingais darbais. Arbata man šiaip romantizmo troškimo išraiška: juk kaip gera [...] Vis noriu parašyti apie: Namus. Vaikus. Mirtį. Lepšius (prastesnysis lachūdrų porūšis) Užimtumą, darbą nuo 9 iki 5 bei geriausią dietą. Kaip pagaliau išmokau (mokausi) bent kažko, kas iš tiesų yra įgūdis, o ne šakarmakar tralialia, belekas belekaip. Rudenį (? – žiemą?). Tarkime, dabar semiuosi medžiagos ir empirinių mano išsikeltų hipotezių įrodymų. Ši savaitė turėjo būti itin darbinga. Šiek tiek ir buvo. Visų pirma, keliausi šiandien aštuntą ryto. Užmigus ketvirtą. Sunku buvo. Užtat pirmą valandą jau buvau Telšiuose, kelionėje spėjusi perskaityti “Gyvulių ūkį”. Reikalai, žinot, į Telšius atvarė. Reikalai tokie, kad nuvažiuota 600 km. ir gauti du nerišlūs sakiniai be pradžios ir pabaigos. Būna ir taip kartais, [...] Ruduo – sodo ir daržo gėrybių metas. Būtų smagu, jei turėčiau vieną arba kitą, bet kad neturiu, tai ir nervintis dėl sodinimų, kasimų, grėbimų ir t.t. buities darbų nereikia. Užtat savaitgalį praleidus kokių nors vaišingų žmonių sodyboje, visai įmanoma apsirūpinti ekologiškom gėrybėm. Taigi šio savaitgalio “grobis” buvo: patisonai ir obuoliai. Tad kol [...] Atlikus empirinį savos aplinkos tyrimą, peršasi išvada, kad pati ta tikroji ir vienintelė gyvenimo meilė žmones ištinka tarp 24 – 29, ko pasekoj įvyksta tuoktuvių ceremonija per pusantrų – trejus metus, ir labai greitu metu – krikštynos. Tada susiburia mamyčių bendruomenė, kurios naudoja tokias frazes “mes jau darome į puoduką”, “mes eisime pas gydytoją”, [...] Buvau lengvai nulaužusi savo emocinio ekshibicionizmo areną. Kažkur dingo komentarai, bandysiu sugrąžinti, nes ten buvo tokių genialumo apraiškų, kad net Pipedija citavo. Nepasireiškiau nei grįžimo, nei išvykimo tema, o po trijų savaičių beveik neturiu ką ir pasakyti šiom temom. Nuo šiandien man šalta, pradeda darytis vieniša, tuo pačiu ir liūdna, o dar ir peršalau po Verkių [...] Patį pirmą vakarą atvykusi į Belgiją, išėjau pasivaikščioti, nors daug labiau norėjosi miegoti. Bevaikštinėjant senovinio Flandrijos miesto Briugės gatvelėmis manęs vis neapleido jausmas, kad aš čia jau esu buvusi. Nelabai tikiu pranašystėm, antrais, trečiais ar dar neaišku kelintais gyvenimais, todėl tikrai pradėjau svarstyti, gal kada ir teko čia lankytis. Belgijoje esu buvusi ne kartą, tačiau [...] Prieš porą metų teko lankytis Šiaurės Anglijoje, ir mus lydėjęs anglų džentelmenas Tonas pasakė: po šios kelionės nieko geriau nebebus. Čia – geriausia. Atrodytų, kas ten gali būti tokio labai gero – nuolat lyja, vėsu, tikrai ne pats turtingiausias D. Britanijos kraštas… ir vis dėlto dalis tiesos tame pasakyme buvo – iš tiesų Šiaurės Anglija [...] |
|||||
|
Copyright © 2010 Nėra čia jokios prasmės - All Rights Reserved |
|||||
Leptelėjimai