|
|||||
|
Pavalgius užsimaniau į Ibizą. Pavasarį, kai žmonių dar nėra, o visur kvepia migdolų žiedai Jau kelios dienos kaip gyvenu sveikai. Kiek ilgai tai tęsis, neprognozuoju, bet laikausi nuomonės, kad geriau kad ir labai retai ką nors gero padaryt sau, nei niekada. Jau kelias dienas pusryčiams verdu avižų košę. Ir visai ne dėl [...] Kalėdiniai sausainiai Tie velnio meduoliai transformavosi į sausainius. Taip nuoširdžiai spaudžiau širdeles, žvaigždeles, ir gėlytes. Po to makalavau glajų, ir su kinietiškom lazdelėm dėliojau taškiukus ir brūkšnelius. Trijose skardose sudėjau į orkaitę, o tešlos dar liko. Ir labai gerai, kad liko. Nes kažkokiu nesuprantamu būdu sugebėjau dalį sausainių sudeginti. Kiti nesudegę, tik gal kiek [...] Belaukdama įkvėpimo rimtesniems darbams neretai sulaukiu kokio nors gaspadoriško įkvėpimo. Pastarasis pasireiškė labai skanios, sultingos, aromatingos vištienos pavidalu. Kadangi yra labai populiaru internetą teršti pezalais, miesto ir maisto aprašymais, tą ir darau. Dviems vidutiniškai ėdriems valgytojams buvo reikalinga: Keturios vištos kojos Keturios bulvės Du obuoliai Vienas riebesnis svogūnas
Meduolių gamybos procesas Pusvalandį knisausi po žmonių namus ir ieškojau savo vaikystės knygos. Didelės, mėlynos, su seniu šalčiu ant viršelio. Angliškos. Ten porinamos gražios istorijos, mokoma daryti angeliukus, rišti dovanėles ir kepti sausainius. Tik jiems man zgrebnumo užtekdavo: su daug kardamono, gvazdikėlių ir kvapnių pipirų. Knyga nerasta. Šeimyninio jaukumo instinkto vedina, prasikapsčiau kokono puslapyje (ten viskas [...] Kaip biudžetininkė pietavau mieste dienos pietų metu. Atmetus Čili Kaimo ir darbo kavinės variantus, buvo pasirinktas japoniškų patiekalų restoranas “Osaka”. Ranka paduot, maistas bent jau neturėtų plaukti riebaluose, kaip kad lipnūs čiliako cepelinai, ir aš vis bandau save apgauti, kad ryžiai yra geriau, nei bulvės. Už 20 lt gauni sriubą, karštą patiekalą [...] Daug ne itin aukštos prabos džiaugsmo suteikia užimtumas. Žinojimas, kad ryte anksti keltis, nes reikia darbą dirbti, planavimas po darbo eiti į sporto klubą, kone kasvakarinis kokių nors tai minutei aktualių reikalų aptarimas, už savaitės lakstymą savęs nudžiuginimas penktadieniniu vyno gėrimu. Kiek aukštesnės prabos džiaugsmas aplanko sekmadienio popietę, kai grįžtu namo ir ryt nereikia anksti [...] Puikus receptas virtuvės diletantams: vištienos kepsneliai/blyneliai/kaip pavadinsi, taip bus gerai. Vieną vištienos krūtinėlę (na suprantat, dvi puselės) supjaustyti smulkiais gabaliukais (skersai/išilgai) Du dideli šaukštai majonezo, du tokie patys šaukštai krakmolo. Vienas kiaušinis. Druskytė, jei norit, pipiriuko ar dar bele ko. Išmakaluoti ir kepti blynelius. Pora minučių vieną pusę kepti, porą – kitą. Kol pageltonuoja. Ir valgai su [...] Ruduo – sodo ir daržo gėrybių metas. Būtų smagu, jei turėčiau vieną arba kitą, bet kad neturiu, tai ir nervintis dėl sodinimų, kasimų, grėbimų ir t.t. buities darbų nereikia. Užtat savaitgalį praleidus kokių nors vaišingų žmonių sodyboje, visai įmanoma apsirūpinti ekologiškom gėrybėm. Taigi šio savaitgalio “grobis” buvo: patisonai ir obuoliai. Tad kol [...] Mano draugė Mojca, tokia išprotėjusi slovėnė, vis aiškino, kaip pagamins kažkokį tradicinį slovėnišką patiekalą iš bulvių ir slyvų. Žinoma, nepagamino, užtat aš nenurimau tol, kol pati jo nepagaminau. 1. Aplankom parduotuvę arba turgelį. Įsigyjam: bulvių, slyvų arba abrikosų, tokių mažiukų. Slyvų paprasčiau rasti. Dar pajamam gabalinio cukraus, rupaus malimo miltų (tiks ir [...] |
|||||
|
Copyright © 2010 Nėra čia jokios prasmės - All Rights Reserved |
|||||
Leptelėjimai