|
|
#gallery-1 {
margin: auto;
}
#gallery-1 .gallery-item {
float: left;
margin-top: 10px;
text-align: center;
width: 25%; }
#gallery-1 img {
border: 2px solid #cfcfcf;
}
#gallery-1 .gallery-caption {
margin-left: 0;
}
Pats gražiausias kaimas Lietuvoje – Zervynos. Man jis ne tik gražiausias, o ir mieliausias, bet turbūt ir gražiausias dėl to, kad su juo susiję labai daug mano prisiminimų. Vaikystėje praleisdavau bent kelias vasaros savaites. Praleisdavau ir tiek, [...]
Atsimenu kai buvau maža, mane močiutė kas antrą vasarą pasiimdavo į Palangą. Vieną vasarą mane, kitą vasarą – seserį. Atsimenu tas akimirkas, kai medinio tiltelio kopose pradžioje nusiaudavau batutes, mažom kojytėm bėgdavau per saulės įšildytas lentas ir nuo kalniuko pamatydavau centimetrą jūros, du, tris, ir po sekundės – visą jūrą. Na, tą juostą nuo smėlio [...]
Ką labiausiai norėjau pamatyti, tai tikrą marokietišką kaimą, kuris nėra iki negalėjimo sugadintas turistų. Ir kaip tik Simo, vienas iš mūsų draugų, pasiūlė mūsų trijulei nuvažiuoti kartu tu juo į jo tėviškę, Misūrio kaimą. Jei bus galimybė, labai siūlau tokios progos nepraleisti.
Kelionė truko apie tris valandas, nors atstumas 150 km, autobuso [...]
Išvyka po Mediną
Marokiečiai sako, kad Fezas yra trečias šventasis miestas arabų pasaulyje, po Mekos ir Medinos turintis geriausiai išsilaikiusią senąją miesto dalį. Sakoma, kad tai vienintelis iškilęs tikras viduramžių miestas: jis skaičiuoja savo metus nuo VIII a. Senamiestis – tikras labirintas, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Mes visą laiką buvome su [...]
Reikia pagaliau prisėsti ir parašyti tai, ją turėjau parašyti prieš tris mėnesius, kai įspūdžiai buvo dar karšti. Dabar jie kiek atvėsę, bet bent jau neužmiršti. Nepretenduotu į Maroko žinovus, tai tik mano įspūdžiai ir atsiminimai, be to, prisižadėjau papasakoti.
po dienos rašymo: Kai prisėdau rašyti, tai visą dieną rašiau. Todėl nenorėdama varginti [...]
Mano širdis daiiii-nuooo-jaaa, o siela šo -šo -šo-ka. Flamenko. Atgaiva buities ir nesąmonių išvargintai dūšelei. Vakar Brno prasidėjo tarptautinis gitaros festivalis, kurį atidarė Jose Antonio Rodriguez y grupo. Visą šią savaitę Brno brazdins gitarą muzikantai iš viso pasaulio, bet man vis tiek pats tikriausias gitaros garsas – ispaniški ritmai. Sėdėdama kažkelintoj eilėj ir ne ką [...]
Manęs dažnai klausia, kuri šalis man patiko labiausiai. Iki šiol tikrai nežinojau: ir patiko, ir nepatiko visos maždaug vienodai, tik gal ne tais pačiais dalykais. Tačiau po darbo Maltoje visiems atsakau – MALTA.
Bet iki Maltos dar mūsų laikė gan ilgas kelias.
Iš pradžių mes atskridome į Palermą, o kitą dieną, pervažiavus visą Siciliją, keltu turėjome keltis [...]
Jei jau Ispanija yra Europos galva, Portugalija, būdama labiausiai į Vakarus nutolęs kraštas, kur baigiasi žemė ir jūra prasideda, yra tartum karūna ant galvos
Luisas Vaz De Camoes
Tokius žodžius perskaičiau ruošdamasi kelionei į Portugaliją. Pati pamačiau – ispanų jie nemėgsta. Ir patys yra kitokie.
Portugalija save laiko Atlanto šalimi, o ne vien Pietų [...]
Atskridus į Stokholmą, miestas ant vandens mus pasitiko lietumi ir vėju. Kaip jau ir priklauso, per pirmas 20 minučių svetimoje šalyje mes pasiklydome, bet mes, kaip „askingo“ (nuo angl. Žodžio ASK – klausti) specialistai, problemos nematėme – užvažiuosime į degalinę ir paklausime, kur pagaliau tas mūsų viešbutis. Aha, naivuoliai – jokios degalinės sekmadienio vakare nedirba. [...]
Nutikus tokiam stebuklui, kad turiu kelias laisvas valandas, užuot laiką išnaudojus kitaip, grįžau į viešbutį. Lietuvoje dažnai sakau, kad negaliu pakęsti to stingdančio šalčio. O čia sunku pakelti visas jėgas atimantį karštį. Belieka nueiti į šaltą dušą. Už lango, tarsi patvirtindamos mano mintis čirpia cikados. Kuo karščiau, tuo garsiau jos primena apie save, tuo [...]
|
|
Leptelėjimai